Kas yra auksinė akcija

Kokią problemą ji sprendžia

Steward ownership remiasi dviem taisyklėmis: kontrolė lieka žmonėms, kurie vadovauja įmonei, o pelnas tarnauja įmonei, o ne jos savininkams. Abi taisyklės įrašomos į įstatus.

Tačiau įstatus galima pakeisti. Jei visus balsus turi prievaizdai, jie – iš principo – galėtų nubalsuoti panaikinti abi taisykles ir vis dėlto parduoti įmonę. Užraktas, kurį gali atrakinti patys rakto turėtojai, nėra tikras užraktas.

Ką daro auksinė akcija

Įprastas sprendimas – auksinė akcija (dar vadinama veto akcija): viena akcija, kurią turi nepriklausomas globėjas, dažniausiai fondas. Įstatuose nurodoma, kad tam tikriems sprendimams reikia globėjo sutikimo:

• keisti nuostatas, kuriomis įgyvendinamos abi taisyklės;
• parduoti įmonę arba iš esmės visą jos verslą;
• jungtis, skaidytis ar išleisti naujų klasių akcijas, jei taip būtų apeinamos taisyklės.

Tai viskas. Globėjas neturi balso valdant įmonę – nei dėl strategijos, nei dėl darbuotojų samdos, kainodaros ar investicijų. Jis negauna jokių dividendų, išskyrus daugių daugiausia nedidelį mokestį savo išlaidoms padengti.

Kas gali būti globėjas?

Globėjo pačio neturi būti lengva užvaldyti. Vokietijoje ir Šveicarijoje šį vaidmenį daugeliui įmonių atlieka Purpose Foundation. Estijoje natūrali forma yra sihtasutus (Estijos fondas, SA) – fondas, neturintis savininkų ar narių. Daugiau apie fondus

Geras globėjas turi nepriklausomą valdybą, siaurą raštu apibrėžtą tikslą ir kantrybės metų metus nieko nedaryti – ir pasakyti „ne“, kai tai svarbu.

Ką tai reiškia kiekvienai pusei

• Steigėjai ir prievaizdai išlaiko visišką verslo kontrolę, o jų įsipareigojimas tampa patikimas.
• Investuotojai žino, kad įmonė nebus staiga parduota jiems už nugaros – ar paversta kuo nors kitu.
• Darbuotojai ir klientai gauna pažadą, kurį galima įgyvendinti teisinėmis priemonėmis, o ne vien misijos deklaraciją.

Skaitykite: trys būdai tai įgyvendinti