Ką iš tikrųjų daro prievaizdas

„Prievaizdas“ skamba abstrakčiai. Praktikoje prievaizdas yra žmogus, kuris daro tai, ką akcininkai daro visuotiniame susirinkime – skiria valdybą, tvirtina finansines ataskaitas, sprendžia dėl esminių pokyčių, – tačiau daro tai kaip atsakomybę, o ne kaip investiciją.

Paprastą dieną

Dažniausiai būti prievaizdu reiškia nedaug pokyčių. Prievaizdai paprastai yra ir įmonės vadovai, ir jie vadovauja verslui kaip anksčiau. Skirtumas išryškėja kartą ar du per metus, visuotiniame susirinkime, kai jie sprendžia:

• kas bus valdyboje ir stebėtojų taryboje;
• ar patvirtinti metinį pranešimą;
• kiek pelno palikti įmonėje ir kiek išmokėti investuotojams, darbuotojams ar geriems tikslams – laikantis įstatuose nustatytų taisyklių.

Sunkiomis dienomis

Vaidmuo svarbiausias tada, kai įmonė susiduria su pasirinkimu, kuris savininkui būtų lengvas, o prievaizdui – sunkus:

• Patrauklus pasiūlymas nupirkti įmonę. Savininkas galėtų jį priimti. Prievaizdas negali – įmonė nėra jo, kad galėtų ją parduoti, o globėjas tokį sprendimą vetuotų.
• Didelis pelnas. Savininkas galėtų išsimokėti didelius dividendus. Prievaizdas negali jų išmokėti sau. Jis sprendžia, kaip pelnas tarnaus įmonei.
• Jo paties pasitraukimas. Savininkas galėtų perduoti akcijas vaikams arba jas parduoti. Prievaizdas perduoda savo balsavimo akciją kitam prievaizdui, pasirinktam pagal įstatuose nustatytas taisykles.

Kas tampa prievaizdu

Tai apibrėžia įstatai. Dažni pasirinkimai: vadovaujantys direktoriai; ilgamečiai vyresnieji darbuotojai; steigėjas, kol jis aktyviai dalyvauja; kartais išorinis asmuo, turintis reikiamos patirties. Svarbu gebėjimai ir įsipareigojimas, o ne pinigai ar šeima.

Kiek prievaizdams mokama

Atlyginimas už darbą, kurį jie atlieka, kaip ir bet kuriam vadovui. Ne dividendai už jų balsus. Šis atskyrimas yra modelio šerdis: žmonės, kurie sprendžia, nesprendžia dėl savo pačių pinigų.

Skaitykite: dvi taisyklės